Vienas dažniausių klausimų pirmosiomis kūdikio savaitėmis – „Ar čia tiesiog pilvukas, ar jau diegliai?“ Kai naujagimis ilgai verkia, riečiasi, parausta ir atrodo sunkiai nuraminamas, daugelis tėvų pradeda jaustis bejėgiai. Ypač tada, kai atrodo, kad išbandyta jau viskas.
Diegliai – tai stipraus, sunkiai nuraminamo verkimo epizodai, dažniausiai pasireiškiantys pirmųjų gyvenimo mėnesių metu. Dažniausiai jie prasideda apie 2–3 savaitę, sustiprėja apie 6 savaitę ir palaipsniui sumažėja iki 3–4 mėnesio.
Dažniausi požymiai, kurie gali rodyti dieglius:
- kūdikis pradeda intensyviai verkti dažniausiai vakare,
- verkimas trunka ilgai ir atrodo „be priežasties“,
- kūdikis riečiasi, kelia kojytes prie pilvo,
- pilvukas gali atrodyti įtemptas,
- nuraminti tampa labai sunku net paėmus ant rankų.
Svarbu suprasti, kad diegliai nėra jūsų kaltė. Jie nereiškia, kad kažką darote blogai ar kad kūdikis neva išlepintas ar juolab manipuliuoja dėmesiu. Taip pat tai nebūtinai reiškia alergiją ar rimtą sveikatos problemą, nors tėvai apie tai tikrai neretai pagalvoja.
Tiesa ta, kad net ir šiandien nėra vienos aiškios dieglių priežasties. Manoma, kad tam įtakos gali turėti:
- dar nebrandus virškinimas,
- jautri nervų sistema,
- prisitaikymas prie aplinkos po gimimo,
- oro prisirijimas valgant,
- per didelis stimuliacijos kiekis dienos metu.
Kartais tėvai pradeda kaltinti save ar savo mitybą, ypač jei kūdikis žindomas. Tačiau daugeliu atvejų diegliai atsiranda nepriklausomai nuo maitinimo būdo. Žinoma, jei pastebite aiškų ryšį tarp tam tikrų produktų ir kūdikio savijautos, verta tai aptarti su gydytoju, tačiau nereikėtų skubėti taikyti labai griežtų dietų be aiškios priežasties.
Nors vieno ir stebuklingo sprendimo dažniausiai nėra, kai kurie dalykai gali padėti:
- ramus supimas,
- nešiojimas,
- baltas triukšmas,
- šiluma pilvukui,
- dažnesnis atsirūginimas,
- mažiau dirgiklių vakare,
- pastovus dienos ritmas.
Tačiau svarbiausia šiuo laikotarpiu – ne tik ieškoti būdų nuraminti kūdikį, bet ir pasirūpinti savimi. Nuolatinis verkimas labai vargina emociškai, todėl normalu jaustis pavargus, jautriai ar net bejėgiškai.
Gera žinia ta, kad diegliai praeina. Nors tuo momentu gali atrodyti, kad tai tęsis amžinai, daugumai kūdikių ši fazė palaipsniui baigiasi augant ir bręstant jų organizmui.
O svarbiausia – jūs nesate blogi tėvai. Kartais kūdikiui tiesiog labai sunku būti mažam naujame pasaulyje.
Apie tai, kaip saugiai nuraminti verkiantį kūdikį, kaip atpažinti normalias naujagimio reakcijas ir kaip apskritai elgtis su naujagimiu namuose, plačiai pasakoja vaikų gydytoja Ignė Kairienė. Kartais didžiausias palengvėjimas ateina ne tada, kai verkimas iš karto baigiasi, o tada, kai suprantate, kas vyksta su jūsų kūdikiu — ir žinote, kaip saugiai bei ramiai reaguoti.
