Tapus tėvais, natūralu daug dėmesio skirti vaikui. Tačiau svarbu nepamiršti savęs. Tapus tėvais, gyvenimas pasikeičia iš esmės. Staiga visas dėmesys, laikas ir energija ima suktis aplink mažą žmogų, kurio poreikiai atrodo svarbesni už viską. Natūralu, kad kurį laiką tai tampa pagrindiniu prioritetu, tačiau ilgainiui daugelis tėvų pastebi tylų jausmą: „O kur likau aš?“ Tapatybės, poilsio ir santykių klausimai tampa ne prabanga, o būtinybe. Išsaugoti save tėvystėje – tai ne savanaudiškumas, o sąmoningas rūpestis visa šeima.
Jūs vis dar esate jūs – prisiminkite, kad esate ne tik mama ar tėtis
Net mažos veiklos — knygos skaitymas, muzika, trumpas pasivaikščiojimas — gali padėti išsaugoti save. Tėvystė dažnai taip stipriai užpildo kasdienybę, kad kitos mūsų rolės tarsi ištirpsta. Anksčiau buvome draugai, partneriai, kūrėjai, specialistai, sporto mėgėjai ar tiesiog žmonės, turintys savų pomėgių. Gimus vaikui, visa tai gali pasitraukti į antrą planą. Vis dėlto ilgainiui vien tik „mamos“ ar „tėčio“ vaidmuo gali pradėti slėgti.
Svarbu sąmoningai sau priminti, kad jūsų tapatybė yra kur kas platesnė nei pradėjote matyti gimus vaikui. Net ir maži dalykai padeda ją išlaikyti: mėgstama knyga prieš miegą, trumpas pasivaikščiojimas vienam, susitikimas su drauge ar grįžimas prie seniai pamiršto hobio. Tai gali atrodyti smulkmenos, tačiau jos leidžia nepamesti savęs.
Kai leidžiame sau būti ne tik tėvais, bet ir asmenybėmis, jaučiamės pilnesni. O pilnesnis žmogus turi daugiau kantrybės, švelnumo ir energijos savo vaikui. Paradoksalu, bet rūpindamiesi savimi tampame geresniais tėvais.
Santykiai poroje reikalauja dėmesio – neužmirškite būti pora
Net trumpi pokalbiai, palaikymas ir dėkingumas padeda išlaikyti artumą. Tėvystė gali būti komandinė kelionė, jei abu partneriai jaučiasi girdimi. Gimus vaikui, poros santykiai dažnai pasikeičia. Pokalbiai ima suktis apie sauskelnes, miego grafiką ir pirkinių sąrašus. Romantika ar spontaniškumas pasitraukia į antrą planą. Tačiau būtent šiuo laikotarpiu ryšys tarp partnerių yra ypač svarbus.
Vaikas jaučiasi saugiausiai, kai mato stiprią ir palaikančią tėvų komandą. Todėl investicija į santykius yra investicija ir į šeimos gerovę. Tam nereikia didelių gestų – kartais pakanka paprasto pokalbio be telefonų, bendros vakarienės ar pasivaikščiojimo dviese.
Svarbu kalbėtis ne tik apie buitį, bet ir apie jausmus. Pasidalinti nuovargiu, baimėmis, džiaugsmais. Atvirumas kuria artumą ir padeda išvengti tyliai kylančių nuoskaudų. Tėvystė tampa lengvesnė, kai jaučiame, kad nesame vieni.
Dėmesys sau nėra egoizmas, poilsis – ne prabanga, o būtinybė
Pailsėję, ramūs ir emociškai stiprūs tėvai gali geriau rūpintis savo vaikais ir šeima. Vienas didžiausių iššūkių tapus tėvais – nuolatinis nuovargis. Bemiegės naktys, nenuspėjamas grafikas ir emocinė įtampa kaupiasi greičiau, nei spėjame tai pastebėti. Dažnai poilsį atidedame „vėlesniam laikui“, tarsi jis būtų apdovanojimas už atliktus darbus. Tačiau su vaikais darbai niekada nesibaigia.
Poilsis turėtų būti planuojamas taip pat rimtai, kaip ir kitos pareigos. Net jei tai tik 20 minučių tylos su puodeliu kavos ar trumpas pogulis, tai gali reikšmingai pakeisti savijautą. Svarbu leisti sau ilsėtis be kaltės jausmo.
Jei yra galimybė, verta pasidalinti atsakomybėmis su partneriu ar artimaisiais. Kartais pakanka paprasto susitarimo: vienas prižiūri vaiką valandą, kol kitas išeina pasivaikščioti ar ramiai pabūna vienas. Tokios mažos pertraukos padeda atkurti jėgas ir sumažina perdegimo riziką.
Pailsėję tėvai rečiau praranda kantrybę, lengviau sprendžia konfliktus ir labiau mėgaujasi buvimu su vaikais. Poilsis nėra savanaudiškas – jis tiesiog būtinas.
Leiskite sau būti netobuliems
Bandymas viską suderinti tobulai dažnai tampa didžiausiu spaudimu. Norime būti idealiais tėvais, produktyviais darbuotojais, dėmesingais partneriais ir dar rasti laiko sau. Tačiau realybėje tai ne visada įmanoma.
Priėmus, kad kai kurios dienos bus chaotiškos, o planai – neįgyvendinti, atsiranda daugiau lengvumo. Kartais namai bus netvarkingi, vakarienė – paprasta, o nuotaika – ne pati geriausia. Tai normalu. Tėvystė nėra tobulas paveikslėlis, o gyvas, nuolat kintantis procesas.
Leisdami sau būti netobuliems, sumažiname vidinį spaudimą ir tampame švelnesni sau. O iš švelnumo sau gimsta ir švelnumas kitiems.
Maži žingsniai kasdienybėje
Išlaikyti save tapus tėvais nereikia radikalių pokyčių. Dažniausiai pakanka mažų, nuoseklių žingsnių: kelių minučių tylos, trumpo skambučio draugui, sąmoningo „ne“ papildomoms pareigoms ar paprasto pasivaikščiojimo gryname ore. Šios smulkmenos kaupiasi ir kuria didesnį vidinį stabilumą.
Tėvystė nebūtinai turi reikšti savęs praradimą. Priešingai – ji gali tapti proga geriau pažinti save, savo ribas ir poreikius. Rūpindamiesi savo tapatybe, poilsiu ir santykiais, kuriame tvirtesnį pagrindą ne tik sau, bet ir savo vaikams. Juk laimingiems vaikams labiausiai reikia ne tobulų, o gyvų, pailsėjusių ir autentiškų tėvų.
