Rinkitės mėnesį ir sužinokite daugiau
1 mėnuo
Smulkioji motorika
- Kūdikio kumščiai dažniausiai būna suspausti – tai natūralus refleksas.
- Jis pradeda refleksiškai traukti ranką prie burnos.
- Palietus delną, suveikia griebimo refleksas – kūdikis suspaudžia pirštus.
Stambioji motorika
- Kūno laikysenoje vyrauja natūralus susitraukimas (fiziologinė fleksija).
- Gulėdamas ant pilvo kūdikis gali trumpam (iki ~3 sek.) pakelti galvą. Kadangi kaklo raumenys dar silpni, keliant ar laikant ant rankų reikia prilaikyti galvą.
- Stuburas dar yra C formos.
- Judesiai dažniausiai atsitiktiniai, ritmiški, nekoordinuoti, tačiau gana energingi – kūdikis aktyviai juda galūnėmis.
Kalbinė raida
- Kūdikis girdi žmogaus balsą ir reaguoja į įvairius garsus.
- Gali pradėti skleisti pirmuosius nevalingus garsus – pirmoji „kalbos“ forma yra verkimas.
- Ypač jautriai reaguoja į balso intonaciją, labiau į aukštą ir švelnų toną.
Pažintinė (kognityvinė) raida
- Gali stebėti ryškius objektus maždaug 20–30 cm atstumu.
- Trumpam sugeba sutelkti dėmesį į kontrastingus daiktus.
- Pradeda reaguoti į garsą ir šviesą.
Emocinė raida
- Reaguoja į artimųjų balsą ir prisilietimus, nusiramina paimtas ant rankų, nešiojamas.
- Ramina pažįstami kvapai, šiluma ir supimas.
- Trumpam gali sutelkti žvilgsnį į veidą ar akis, ypač kai žmogus yra arti.
Kaip kalbėtis su kūdikiu
Kadangi dar būdamas mamos pilve kūdikis girdėjo artimųjų balsus, gimus jie jam jau yra pažįstami. Leiskite jam žiūrėti į jūsų veidą ir jį tyrinėti. Kalbėkite pasilenkę arti, o ne iš tolo – naujagimis suvokia „čia“ ir „ten“, todėl artėjantis žmogus jam tampa aiškesnis.
Būkite maždaug 25–30 cm atstumu, palaikykite akių kontaktą ir kalbėkite aukštesniu tonu – tai kūdikiui patinka. Darykite pauzes, kad jis galėtų „atsakyti“ žvilgsniu, mimika ar judesiais. Ilgainiui toks bendravimas virs vis ilgesniu „dialogu“.
Santykiai ir partnerystė
Pirmasis kūdikio mėnuo daugeliui porų yra chaotiškas laikotarpis. Dėl hormoninių pokyčių ir naujų emocijų santykiai gali patirti įtampą, stresą ir neapibrėžtumą. Abu partneriai mokosi naujų vaidmenų ir atsakomybių.
Dažnai santykiai pablogėja, tačiau poros, kurios sėkmingai įveikia šį etapą, geba sunkumus vertinti ne kaip vieno kaltę, o kaip bendrą užduotį, kurią reikia spręsti kartu ir kuri padeda augti.
Svarbiausia – neišsigąsti pokyčių ir nepaleisti vienas kito.
Leiskite kūdikiui vystytis savu tempu
Kiekvienas kūdikis yra skirtingas ir turi savo tempą. Kartais jam reikia tik laiko ir tėvų kantrybės, kad išmoktų ar suprastų naujus dalykus. Būkite lankstūs ir palaikantys – stebėkite, domėkitės, bet neskubinkite ir nepykite, jei kažkas nepavyksta.
Svarbiausia yra ryšys, artumas ir buvimas kartu – visa kita ateis savaime.
Žaislai ir aplinka
Rinkitės juodos, baltos ar raudonos spalvos barškučius – tokias spalvas kūdikiai šiame amžiuje geriausiai atpažįsta.
Nepamirškite
Padėčių įvairovė
- Keičiant kūdikio padėtį, keiskite rankas.
- Maitindami ar laikydami, skatinkite sukti galvą į abi puses.
- Neleiskite priprasti būti tik vienoje padėtyje – net ir atsirūgdamas neturėtų visada būti vienodai laikomas.
Jei kyla abejonių – nesate vieni, pasitarkite
Reguliarūs vizitai pas kūdikių kineziterapeutą (net kartą per mėnesį) gali suteikti daugiau ramybės ir naudingų žinių.
Ko kūdikiui dar nereikia?
- Nerekomenduojama guldyti į gultuką iki 3 mėn., nes stuburas dar yra C formos, o raumenų tonusas netolygus.
- Nesodinkite kūdikio traukdami už rankų – sąnariai ir raumenys dar tam nepasiruošę.
- Venkite per stiprios sensorinės stimuliacijos (ryškių šviesų, garsų, per daug žaislų).
- Nors gulėjimas ant pilvo yra svarbus, jo nereikia versti – pradėkite trumpai ir palaipsniui. Jei kūdikis priešinasi, galima jį guldyti ant savo krūtinės.
- Nepalikite ilgai vienoje padėtyje – svarbi padėčių kaita ir judėjimo galimybė.
Stebėkite, bet nekelkite nepagrįstų lūkesčių
Atkreipkite dėmesį, ar kūdikis:
- suka galvą į abi puses,
- stebi veidą ar žaislą,
- reaguoja į šviesą ir garsus.
Tai nėra testai – tai tiesiog ženklai, kaip jam sekasi.
Skatinkite, neperspauskite
Skatinkite įvairovę: guldykite ant krūtinės, vystymo stalo ar gimnastikos kamuolio. Tai ugdo smalsumą.
Šiame amžiuje kūdikiai daug miega ir valgo, todėl laiko treniruotėms gali būti nedaug. Jei nepavyksta – nesijaudinkite. Svarbiausia yra jūsų tarpusavio ryšys ir bendra kasdienė dinamika.
2 mėnuo
Smulkioji motorika
- Įdėjus barškutį į ranką kūdikis jį suspaudžia, bet dar nelaiko tvirtai.
- Rankytės vis dažniau atsiveria, tačiau judesiai dar nekoordinuoti.
- Rankas dažnai kelia prie burnos – taip tyrinėja pasaulį refleksiškai.
Stambioji motorika
- Kūno laikysena tampa mažiau susitraukusi, raumenų tonusas mažėja.
- Gulėdamas ant pilvo kūdikis jau gali pakelti galvą ir išlaikyti ją apie 10 sekundžių – tai rodo stiprėjančius kaklo raumenis.
- Stuburas pradeda tiesėti, ypač kaklo srityje.
- Rankos labiau tiesiasi per alkūnes, kojos – per kelius, tačiau judesiai vis dar trūkčiojantys ir nevisiškai kontroliuojami.
Kalbinė raida
- Kūdikis reaguoja į kalbą ir garsus – gali sustingti arba pradėti judėti.
- Pradeda „kalbėti“: leidžia įvairius garsus, guguoja, žaidžia balsu.
- Jei su juo kalbama, jis atsako garsais – tai pirmieji bendravimo bandymai.
Pažintinė (kognityvinė) raida
- Akimis gali sekti judantį objektą ar žmogų net iki 180° kampu.
- Susidomi naujais garsais ir ryškiomis spalvomis.
- Mėgsta stebėti kontrastingus daiktus (pvz., juodai baltas korteles).
- Trumpam sutelkia žvilgsnį – dažniausiai į veidą ar šviesos šaltinį.
Emocinė raida
- Atsiranda socialinė šypsena – kūdikis šypsosi reaguodamas į žmogų, todėl verta skatinti bendravimą kalba ir mimika.
- Atpažįsta pažįstamus žmones, ypač tėvus.
- Reaguoja į emocijas aplinkoje – pavyzdžiui, išgirdęs kito kūdikio verksmą gali pats pradėti verkti.
Kaip kalbėtis su kūdikiu
Bandykite atkartoti kūdikio skleidžiamus garsus ir veido išraiškas (pvz., čepsėjimą, žiovavimą, raukymąsi). Prisitaikykite prie jo bendravimo ritmo. Kreipkitės į kūdikį vardu. Pastebėsite, kad kiekvienas šeimos narys su juo bendrauja savaip, o kūdikis prie to prisitaiko.
Svarbu rasti balansą:
- jei bendravimo per mažai – kalbos raida gali būti lėtesnė,
- jei per daug – kūdikis gali pavargti ir pradėti vengti kontakto.
Laikui bėgant vis geriau suprasite jo siunčiamus signalus ir poreikius. Taip pat svarbu prisiminti:
svarbiausia – kiek ir kaip tėvai kalbasi su savo vaiku. Vaiko gebėjimas išmokti kalbą formuojasi jau pirmaisiais gyvenimo metais, tam neturi didelės įtakos nei šeimos socialinė padėtis, nei vaiko lytis ar gimimo laikas.
Santykiai ir partnerystė
Atrodo, kad jau pradedate priprasti prie gyvenimo su kūdikiu, tačiau atsiranda naujas pokytis – tėtis grįžta į darbą.
Kartais gali pasirodyti, kad jei mylite vienas kitą, visa kita susidėlios savaime. Tačiau gimus vaikui taip nebūna. Reikia sąmoningai tartis ir dalintis atsakomybėmis: kas kada tvarko buitį, kas rūpinasi skalbimu, kas gamina ar prižiūri namus. Taip pat labai svarbu susitarti, kada kiekvienas iš jūsų gali pailsėti ir pabūti vienas.
Rūpinimasis kūdikiu yra tarsi nuolatinis budėjimas, kuris reikalauja daug energijos, todėl net trumpas – pusvalandžio ar valandos – poilsis yra reikalingas abiem tėvams.
Jeigu nepavyksta susitarti dėl kasdienių dalykų, dažnai atsiranda konfliktai ir varžymasis „kas daugiau padaro“.
Artumas skatina raidą
Kūdikio judėjimo raida glaudžiai susijusi su jo santykiu su jumis. Prieš pradėdamas judėti, jis ieško saugumo per prisilietimą, kvapą ir balsą – per artumą.
Kai kūdikis jaučiasi saugus, jis drąsiau tyrinėja savo kūną ir aplinką. Todėl pirmieji pratimai yra ne specialūs veiksmai, o paprastas buvimas kartu: glaudimas, švelnūs apkabinimai ir buvimas šalia.
Žaislai ir aplinka
Prie lovytės galite pakabinti kontrastingų (pvz., nespalvotų) paveikslėlių, kad kūdikis, gulėdamas ant pilvo, galėtų juos stebėti. Tai padeda skatinti jo norą judėti ir net apsiversti ant šono.
Nepamirškite
Padėčių įvairovė
Svarbu neleisti kūdikiui priprasti būti tik vienoje padėtyje ar vienoje pusėje – net ir atsirūgdamas jis neturėtų visada būti laikomas taip pat.
Laikydami kūdikį keiskite rankas.
Migdykite jį vis pasukdami galvą į kitą pusę.
Naktį galite pakeisti galvūgalio ir kojūgalio vietas, kad jis natūraliai žiūrėtų į kitą pusę.
Ko kūdikiui dar nereikia?
- Nereikėtų guldyti kūdikio į gultuką iki 3 mėnesių. Šiame amžiuje svarbiausia, kad jis gulėtų ant nugaros arba pilvo ant lygaus, saugaus paviršiaus. Taip jis gali jausti savo kūną, lavinti pusiausvyrą, judėti ir stiprinti raumenis.
- Neskubinkite raidos. Stebėkite, kada kūdikis pats pradeda rodyti norą judėti – suktis, kelti kojas. Tik tada galima po truputį skatinti vartymąsi (maždaug nuo 4 mėnesių).
- Nesodinkite kūdikio ir nestatykite jo ant kojų, kol jis pats tam nepasiruošęs. Stuburas dar nėra pakankamai tvirtas, o raumenys – per silpni.
- Nepalikite kūdikio ilgai vienoje padėtyje, nes tai gali lemti asimetriją ar net galvos formos pakitimus (plagiocefaliją).
- Skatinkite judėjimą ant grindų – ant kilimėlio ar specialaus mankštos kilimėlio. Tai saugiausia vieta pažinti aplinką ir lavinti naujus įgūdžius.
- Netraukite kūdikio už rankų į sėdimą padėtį (net žaidimo forma). Specialistai tokius judesius naudoja tik testavimui, bet namuose to daryti nereikėtų, nes gali atsirasti įtampa kakle, pečiuose ar rankose.
- Neperkraukite aplinkos. Per daug ryški šviesa, garsai ar žaislai gali trukdyti kūdikio sensorinei raidai ir ramybei. Geriau rinktis paprastus stimulus: lėtą žvilgsnio sekimą, kontaktą su tėvais, kontrastingus vaizdus.
- Gulėjimas ant pilvo yra svarbus, tačiau nereikia kūdikio versti. Pradėkite nuo trumpų laikotarpių ir didinkite pamažu. Jei kūdikis priešinasi, galite jį guldyti ant savo krūtinės, kad jaustų artumą ir jus matytų.
Stebėkite, bet nekelkite nepagrįstų lūkesčių
Atkreipkite dėmesį į tam tikrus ženklus, pavyzdžiui:
- jei kūdikis linksta atgal („riečiasi“),
- jei galvą suka tik į vieną pusę,
- jei dažnai verčiasi atgal nevalingai.
Tai signalai, kuriuos verta aptarti su specialistu, bet jie nėra priežastis iš karto nerimauti ar panikuoti.
Skatinkite, neperspauskite
Kuo daugiau laiko kūdikis praleidžia laisvai gulėdamas ant pilvo ar nugaros, tuo geriau.
Skatinkite būti ant tvirto pagrindo (pvz., vystymo stalo, kilimėlio), kur jis gali judėti nevaržomas ir be papildomų priemonių.
3 mėnuo
Smulkioji motorika
- Griebimo refleksas silpnėja – kūdikis pradeda sąmoningiau tyrinėti savo rankas: jas stebi, judina, kiša į burną.
- Mokosi pasiekti ir sugriebti daiktus, pavyzdžiui, trumpam gali paimti barškutį.
- Vis labiau domisi savo ir kitų rankomis – tai tampa pirmosiomis žaidimo formomis.
Stambioji motorika
- Kūdikio kūno padėtis tampa simetriškesnė, jis jau geba laikyti galvą tiesiai.
- Gulėdamas ant pilvo gali pakelti ir išlaikyti galvą net iki minutės, taip pat gali ją pasukti į šonus.
- Laikomas stačiai, galvą išlaiko vis stabiliau.
- Stuburas stiprėja, ypač kaklo srityje, atsiranda daugiau viršutinės kūno dalies kontrolės.
- Rankų ir kojų judesiai tampa laisvesni, tikslesni ir geriau koordinuoti.
Kalbinė raida
- Kūdikis skleidžia vis įvairesnius garsus, atsiranda daugiau intonacijų.
- Atpažįsta artimų žmonių balsus ir kalbą.
- Pamažu formuojasi „pokalbio“ pradmenys – kūdikis tarsi laukia savo eilės atsakyti garsais.
- Mažiau miega ir nori daugiau bendrauti su aplinkiniais.
Pažintinė (kognityvinė) raida
- Gerėja rankų ir akių koordinacija – tai pirmas ženklas, kad kūdikis pradeda suvokti savo kūną.
- Šiame etape daug kas pažįstama per burną.
- Domisi tuo, ką mato, ypač artimųjų veidais ir rankomis. Stebi aplinką ir reaguoja į pasikartojančius garsus, šviesas bei judesius.
Emocinė raida
- Kūdikis vis daugiau laiko būna budrus ir aktyviai stebi aplinką, ypač žmonių veidus.
- Kuo veidas arčiau, tuo daugiau šypsenų – šypsosi net ir nepažįstamiems, jei jie jį kalbina.
- Artimųjų prisilietimai, balsas ir akių kontaktas išlieka svarbiausi saugumo ir emocinio ryšio šaltiniai.
Kaip kalbėtis su kūdikiu
Kalbėkite paprastais, trumpais sakiniais apie patį kūdikį, jo drabužius ar tai, kas vyksta aplink. Įtraukite kalbėjimą į kasdienes veiklas: rengiant, keičiant sauskelnes, maudant, maitinant ar būnant lauke.
Kalbėkite ir dainuokite įvairiai – keiskite tempą, balsą (garsiau–tyliau, aukščiau–žemiau), kad pritrauktumėte dėmesį. Kartais virš lovytės galite pakabinti nedūžtantį veidrodį, kad kūdikis galėtų bendrauti su savo atvaizdu.
Kalbėdami judėkite, liuokite kūdikį, o veiksmus palydėkite žodžiais ar dainelėmis. Stenkitės nenutraukti bendravimo staiga – stebėkite kūdikio reakciją. Jei jis dar nori bendrauti, o jūs nutraukiate, jis gali net pradėti verkti.
Santykiai ir partnerystė
„Ar aš mylėsiu savo vaiką?“ – tai viena dažniausių neišsakytų tėčių baimių.
Dažnai mamos ryšys su kūdikiu susiformuoja greičiau nei tėčio. Tyrimai rodo, kad vienas svarbiausių būdų tėčiui užmegzti ryšį su kūdikiu yra laikas, praleistas kartu. Paprasti kasdieniai rūpesčiai – sauskelnių keitimas, pilvuko masažas, maudymas – tampa progomis kurti artumą.
Labai svarbu, kad partnerė parodytų pasitikėjimą ir palaikymą, o ne kritikuotų, kad kažkas daroma „ne taip“. Šiame etape svarbu suprasti, kad abu tėvai yra skirtingi, ir jų santykis su kūdikiu natūraliai skirsis. Tai nėra problema – priešingai, tai galimybė papildyti vienas kitą, palaikyti, kai sunku ar kyla abejonių.
Tėčiams svarbu susikurti savitą ryšį su kūdikiu – jis nebūtinai turi būti toks pats kaip mamos.
Artumas skatina raidą
Kūdikio judėjimo raida ir santykis su tėvais yra glaudžiai susiję. Prieš pradėdamas judėti, kūdikis ieško saugumo – per prisilietimą, kvapą, balsą ir artumą.
Kai jaučiasi saugus, jis drąsiau tyrinėja savo kūną ir aplinką. Todėl pirmieji pratimai yra ne sudėtingi judesiai, o paprasti dalykai: laikymas ant rankų, švelnūs apkabinimai ir buvimas šalia.
Žaislai ir aplinka
Laikykite barškutį maždaug 15–20 cm virš kūdikio krūtinės vidurio, kad jis bandytų ištiesti rankas link žaislo.
Žaisdami skatinkite kūdikį kuo ilgiau išlaikyti rankas ties vidurio linija – taip jis ilgiau įsitrauks į veiklą ir lavins judesius.
Nepamirškite
Padėčių įvairovė
Laikydami, nešiodami ar maitindami kūdikį, keiskite rankas.
Migdydami vis pasukite galvą į kitą pusę.
Venkite ilgai laikyti kūdikį vienoje padėtyje – įvairovė padeda vystytis harmoningai.
Ko kūdikiui dar nereikia?
- Nerekomenduojama nuolat laikyti kūdikio gultuke. Jei kartais jį naudojate trumpam (pvz., kad galėtumėte ramiai pavalgyti ar nusiprausti), svarbu nepersistengti – dienos metu gultuke praleistas laikas neturėtų viršyti 15–20 minučių.
- Nesodinkite kūdikio per anksti – jis dar tam nepasiruošęs.
- Netraukite kūdikio už rankų į sėdimą padėtį (net ir žaidžiant). Nors specialistai gali atlikti tokį judesį kaip testą, namuose jo kartoti nereikėtų, nes tai gali sukelti nereikalingą įtampą kakle, pečiuose ir rankų sąnariuose.
- Neskubinkite vartymosi – jei kūdikis dar nepasiruošęs, geriau dažniau guldyti jį ant šono, kaitaliojant puses.
- Nestatykite kūdikio ant kojų – nors atrama kojomis dar yra refleksinė, klubų ir liemens raumenys dar nėra pakankamai stiprūs. Nors gulėjimas ant pilvo yra svarbus, jo nereikia versti – pradėkite po truputį ir švelniai.
Stebėkite, bet nekelkite nepagrįstų lūkesčių
Kiekvienas kūdikis yra skirtingas ir vystosi savo tempu. Kartais jam reikia daugiau laiko ir tėvų kantrybės, kad išmoktų naujų dalykų.
Kartais pakanka švelnaus paskatinimo, jei kas nors dar nepavyksta. Svarbu būti lankstiems, stebėti kūdikį, domėtis jo raida, bet išlikti ramiems ir nesinervinti dėl kiekvieno nepadaryto judesio ar neįgyto įgūdžio.
Skatinkite, neperspauskite
3 mėnesių kūdikis jau gali vis ilgiau pakelti galvą ir remtis dilbiais (net jei dar nestabiliai), todėl verta jį skatinti būti tokioje padėtyje.
Jei kūdikiui sunku ar nepatinka, darykite trumpesnes pertraukas, bet nepraleiskite šio pratimo visai. Svarbiausia yra reguliarumas, o ne trukmė.
4 mėnuo
Smulkioji motorika
- Kūdikis pradeda sąmoningai siekti daiktų ir bandyti juos paimti.
- Rankas dažnai kelia prie burnos – tai svarbi tyrinėjimo ir savęs pažinimo dalis.
- Gali suvesti abi rankas kartu, liesti delnus vieną prie kito.
Stambioji motorika
- Kūno vidurio linija jau gerai susiformavusi – judesiai tampa simetriškesni.
- Gulėdamas ant pilvo kūdikis pakelia galvą apie 90° kampu ir ją stabiliai išlaiko.
- Jei būtų atliekamas traukimo už rankų testas (specialisto), galvą išlaikytų viso judesio metu.
- Tarp 3–4 mėnesių pradeda formuotis kaklinė stuburo linkis (lordozė). Ji vystosi, kai kūdikis vis dažniau guli ant pilvo ir mokosi kelti bei laikyti galvą.
- Judesiai tampa aktyvesni, ypač rankų – jie labiau koordinuoti ir tikslesni.
Kalbinė raida
- Garsų pasaulis tampa vis įdomesnis – kūdikis guguoja, taria kelis garsus iš eilės, juokiasi ir vis daugiau „kalba“.
- Tėvų balsas ir žodžiai yra pagrindiniai kalbos raidos stimulai.
- Kūdikis nori bendrauti: gali supykti, jei nėra paimamas ant rankų, ar nuliūsti, jei lieka vienas.
- Stebi kalbančio žmogaus lūpas ir reaguoja į veido mimiką.
Pažintinė (kognityvinė) raida
- Burna tampa pagrindiniu pasaulio pažinimo būdu – žaislai ir rankos dažnai keliauja į burną.
- Toliau gerėja rankų ir akių koordinacija.
- Kūdikis vis labiau domisi savo kūnu, rankomis, taip pat žmonių veidais ir aplinkoje esančiais daiktais – atsiranda pirmieji tikslingo pažinimo požymiai.
- Pradeda aiškiau reaguoti į garsus ir šviesą.
Emocinė raida
- Šiame amžiuje emocinis ryšys stiprėja per bendravimą.
- Kūdikis vis dažniau ieško kontakto, aktyviai reaguoja į artimųjų veidus ir balsus.
- Susidomėjęs tyrinėja aplinką ir vis labiau įsitraukia į bendravimą.
Kaip kalbėtis su kūdikiu
Stebėkite, kas kūdikiui patinka – netikėti garsai ar veido išraiškos (pvz., švilpimas, juokingos grimasos) gali jį prajuokinti.
Skatinkite juoką, krykštavimą ir garsų kartojimą.
Dainuokite lopšines (pvz., „A-a a-a pupa“), taip pat vaikiškas ar mėgstamas dainas.
Skaitykite paprastas, ritmiškas knygeles – kūdikiui labai naudinga girdėti mamos ar kito artimo žmogaus balsą.
Jei kūdikis verkia, kalbėkite su juo ramiai ir švelniai, įvardykite jo emociją – tai padeda jam jaustis saugiau.
Santykiai ir partnerystė
Ar gimus kūdikiui santykiuose padaugėja konfliktų?
Dažniausiai – taip. Dauguma porų pradeda ginčytis dažniau. Tačiau pats konfliktų skaičius dar nereiškia, kad santykiai blogėja – svarbiausia yra tai, kaip tie konfliktai sprendžiami.
Kiekvienas žmogus yra skirtingas – turime skirtingus poreikius, įpročius, požiūrį, ir tai ypač išryškėja konfliktų metu. Svarbu suprasti, kad konfliktas nėra apie tai, kas teisus, o apie gebėjimą išgirsti vienas kitą ir pabandyti pamatyti situaciją kito akimis.
Padeda paprasti dalykai:
- paklausti „ar teisingai tave supratau?“
- parodyti susidomėjimą kito jausmais („papasakok, kaip jautiesi“)
- ieškoti sprendimų kartu, o ne kaltinti vienas kitą
Konfliktai moko pažinti savo kaltės jausmą ir pyktį. Tai ne visada lengva, bet labai svarbu ir naudinga.
Artumas skatina raidą
Kūdikio judėjimo raida glaudžiai susijusi su jūsų santykiu su juo. Prieš pradėdamas judėti, kūdikis ieško saugumo per artumą – prisilietimą, kvapą, balsą.
Kai jaučiasi saugus, jis drąsiau tyrinėja savo kūną ir aplinką. Todėl pirmieji pratimai yra paprasti: laikymas ant rankų, švelnūs apkabinimai, buvimas kartu.
Žaislai ir aplinka
Kasdien skirkite laiko paprastiems judesiams su kūdikiu:
- švelniems apsikabinimams,
- „žingsniavimui“ (judinant kojytes),
- galvos ir rankų glostymui kūdikio rankomis.
Taip kūdikis susipažįsta su savo kūnu.
Galite įtraukti ir daineles, pavyzdžiui:
„Katu katu katutes“, „Viru viru košę“, „Du gaideliai“.
Nepamirškite
Padėčių įvairovė
Dažnai keiskite kūdikio padėtį – guldykite ant šono, pilvo, nugaros.
Tai padeda stiprinti raumenis, lavina pusiausvyrą ir koordinaciją.
Ko kūdikiui dar nereikia?
- Neskubinkite sodinti kūdikio – dar per anksti. Kartais jis gali rodyti sėdėjimo požymius (pvz., kelti ar lenkti galvą į priekį), tačiau tai yra tik pasiruošimo etapas, stiprinantis liemens raumenis, o ne ženklas, kad jau laikas sėdėti.
- Nestatykite kūdikio ant kojų – jo raumenys ir stuburas dar nėra pasiruošę išlaikyti kūno svorio.
Keletas patarimų, kaip padėti kūdikiui apsiversti
Paguldykite kūdikį ant nugaros ir parodykite jam įdomų žaislą akių lygyje. Leiskite jį paliesti ar paragauti, o tada švelniai atitraukite žaislą į šoną – kūdikis seks jį akimis ir bandys suktis.
Jei matote, kad kūdikiui sunku pakelti viršutinę kūno dalį, galite lengvai padėti – švelniai paspausti petį, kad jam būtų lengviau pakelti galvą.
Jei kūdikis jau beveik apsiverčia, laikykite žaislą jo akių ar krūtinės lygyje šone, kad norėdamas jį pasiekti turėtų lenkti ir sukti liemenį.
Svarbu: nelaikykite žaislo per aukštai virš galvos – taip kūdikis labiau riestųsi atgal, o ne aktyvuotų apsivertimui reikalingus raumenis.
Sukurkite įprotį
Stenkitės kūdikį visada paguldyti ant nugaros taip, kad norėdamas atsigulti ant pilvo jis turėtų apsiversti pats. Taip formuosis natūralus judėjimo įprotis.
Trumpi žingsniai – didelė pažanga
Atkreipkite dėmesį, ar kūdikio delnai nėra nuolat suspausti į kumštukus.
Pradėjęs vartytis, kūdikis iš pradžių gali verstis tik į vieną pusę – svarbu stebėti ir skatinti, kad jis mokytųsi vartytis į abi puses.
Stebėkite, bet nekelkite nepagrįstų lūkesčių
Kiekvienas kūdikis yra skirtingas ir vystosi savo tempu. Kartais jam reikia daugiau laiko ir tėvų kantrybės, kad išmoktų naujų dalykų.
Kartais pakanka švelnaus paskatinimo, jei kas nors dar nepavyksta. Svarbu būti lankstiems, stebėti kūdikį, domėtis jo raida, bet išlikti ramiems ir nesinervinti dėl kiekvieno nepadaryto judesio ar neįgyto įgūdžio.
Skatinkite, neperspauskite
Gulėjimas ant pilvo tampa vis svarbesnis. Išmokęs vartytis, kūdikis gali apsiversti ant pilvo, bet dar nemoka grįžti atgal, todėl gali pykti ar nusivilti – tai normalu.
Reikia kantrybės – tai natūrali raidos dalis. Nuo maždaug 5 mėnesių galima pradėti mokyti apsiversti atgal (nuo pilvo ant nugaros).
5 mėnuo
Smulkioji motorika
- Kūdikis jau ima žaislus visu delnu ir tai daro vis tikslingiau.
- Daiktus ne tik laiko, bet ir aktyviai tyrinėja burna – tai svarbi jutiminės raidos dalis.
- Mokosi suderinti akių, galvos ir rankų judesius.
Stambioji motorika
- Gulėdamas ant pilvo remiasi alkūnėmis, bando ištiesti rankas ir atsiremti delnais į paviršių – tai rodo stiprėjančią viršutinę kūno dalį.
- Galvos judesiai tampa aktyvūs, o jos laikymas stabilus įvairiose padėtyse.
- Judesiai vis labiau koordinuoti ir tikslingi, kūdikis tampa aktyvesnis – vis labiau nori judėti (bando keltis, kabintis, linguoti).
Kalbinė raida
- Kūdikis vis dažniau atsako garsais, kai su juo kalbama ar dainuojama.
- Gali pradėti burbuliuoti, tarti pirmuosius skiemenis.
- Atpažįsta pažįstamą balsą ir reaguoja į emocijas balse – švelnus tonas jį ramina.
Pažintinė (kognityvinė) raida
- Aktyviai tyrinėja savo kūną – ypač kojas (gali kelti pėdas prie burnos).
- Pradeda jungti skirtingų kūno dalių veiksmus (pvz., paima žaislą ir deda į burną).
- Reaguoja į garsus ir šviesą, domisi muzika, ritmu, gali bandyti atkartoti emociją ar judesį.
Emocinė raida
- Kūdikis mėgsta artumą – būti laikomas ant rankų, supamas, glaudžiamas, nes tai stiprina saugumo jausmą.
- Pradeda atskirti pažįstamus žmones nuo nepažįstamų.
- Reaguoja į tėvų dainavimą ar kalbinimą – gali šypsotis, juoktis, skleisti garsus, taip išreikšdamas emocijas.
- Fizinis kontaktas (apkabinimai, supimas, akių kontaktas) yra labai svarbus ryšiui ir pasitikėjimui kurti.
Kaip kalbėtis su kūdikiu
Stovėdami prieš veidrodį laikykite kūdikį ant rankų ir parodykite savo bei jo kūno dalis, jas įvardinkite.
Žaiskite slėpynių žaidimus – uždenkite kūdikio veidą lengva skarele ir po kelių sekundžių atidenkite, garsiai įvardydami veiksmą.
Dažnai kreipkitės į kūdikį vardu, pasakokite, ką jis daro, ko nori, ką veikia ar jaučia.
Kalbėkite švelniu balsu, naudokite paprastus žodžius ir stenkitės palaikyti akių kontaktą.
Deklamuokite trumpus, ritmiškus eilėraštukus, skaitykite paprastas knygeles bent kelis kartus per dieną.
Rodykite ir įvardinkite pažįstamų daiktų paveikslėlius.
Žaiskite judesių žaidimus su rankomis, pirštukais, kojomis.
Su žaislais kurkite paprastas istorijas, pavyzdžiui: „Šuniukas bėgo, bėgo ir parvirto.“
Santykiai ir partnerystė
Tyrimai rodo, kad poros, kurios turi stiprų socialinį palaikymą (draugus, artimuosius), lengviau susitvarko su iššūkiais santykiuose.
Dažnai poros tikisi būti vienas kitam „viskuo“, tačiau gimus kūdikiui tai tampa sudėtingiau. Tiek mama, tiek tėtis išgyvena didelius pokyčius, todėl labai svarbu, kad šalia būtų palaikantys žmonės – šeima ar draugai, kurie gali padėti, nuraminti ar tiesiog išklausyti.
Išėjimas pabūti su draugais nereiškia atsiribojimo – priešingai, tai gali padėti palaikyti ir stiprinti santykius.
Artumas skatina raidą
Kūdikio judėjimo raida yra glaudžiai susijusi su ryšiu su tėvais. Prieš pradėdamas judėti, jis ieško saugumo – per prisilietimą, kvapą, balsą ir artumą.
Kai kūdikis jaučiasi saugus, jis drąsiau tyrinėja savo kūną ir aplinką. Todėl pirmieji pratimai yra paprasti: laikymas, apkabinimai, buvimas kartu.
Žaislai ir aplinka
Padėkite kūdikiui mokytis atpažinti garsų kryptį.
Kai jis guli ant nugaros, prie vienos ausies galite tyliai sušnabždėti ar sujudinti popierių ar maišelį. Jei nereaguoja, galima naudoti muzikinius žaislus ar varpelį. Taip kūdikis pradeda suprasti, iš kur sklinda garsas.
Judesiai – pagrindas kitų gebėjimų vystymuisi
Kūdikis jau geba vartytis į abi puses, suktis apie savo ašį ir galbūt net apsiversti atgal.
Kuo dažniau jis kartos šiuos judesius, tuo geriau pasiruoš kitam raidos etapui. Svarbu leisti jam judėti įvairiai ir neleisti įprasti būti tik vienoje padėtyje ar vienoje pusėje.
Delniukai atsiveria – rankytės „kalba“
Skatinkite kūdikį perimti žaislus iš vienos rankos į kitą.
Rinkitės įvairių formų, dydžių ir tekstūrų žaislus, kad jis galėtų juos tyrinėti ir lavinti pojūčius.
Ko kūdikiui dar nereikia?
- Nesodinkite kūdikio per anksti. Nors jis gali rodyti „sėdėjimo“ požymius (pvz., kelti ar lenkti galvą į priekį), tai dar tik pasiruošimo etapas, stiprinantis liemenį.
- Nestatykite kūdikio ant kojų – jo raumenys ir stuburas dar nėra pasiruošę išlaikyti kūno svorio.
- Šliaužimas ir ropojimas yra ateities etapai – šiuo metu jų nereikia nei skubinti, nei specialiai mokyti.
Kojytės ir burnytė – nauja pažinimo zona
Kūdikis vis dažniau žaidžia su savo kojomis – jas stebi, bando pasiekti ir įsidėti į burną.
Tai labai svarbus etapas, nes taip stiprinami pilvo raumenys, klubai ir bendras kūno valdymas.
Jei kūdikis dar nesidomi kojomis, galite padėti – uždėkite ant kojyčių spalvotas kojines ar segtukus, kad jos patrauktų dėmesį.
Pilvo padėtis tampa starto linija
Gulėjimas ant pilvo tampa svarbiausia dienos veikla.
Kūdikis vis tvirčiau remiasi ištiestomis rankomis, o stiprėjant atramai rankomis, jis aktyviau pradeda tyrinėti aplinką.
Jei jam sunku atsiremti tiesiomis rankomis, galite padėti – pakelti šiek tiek už šlaunų.
Leiskite kūdikiui remtis į paviršių ištiestomis rankomis ir pabūti tokioje padėtyje apie 15–20 sekundžių.
Sensorinė stimuliacija
Supimas, lingavimas, švelnus judinimas, dainos ir muzika, laikant kūdikį ant rankų – tai puikus būdas stiprinti ryšį ir lavinti pojūčius.
Taip pat verta dažniau leisti kūdikiui būti basomis pėdomis ar be kojinių – kad jis galėtų jausti paviršių ir geriau pažinti aplinką.
6 mėnuo
Smulkioji motorika
- Kūdikis žaislus ima visu delnu, bet jau pradeda aktyviau naudoti ir atskirus pirštus.
- Gali perkelti daiktą iš vienos rankos į kitą.
- Dažniau pats neša žaislą prie burnos, o ne tik laukia, kol jis bus priartintas.
- Delniukai atsiveria, pradeda judėti nykštys – tai pirmieji pincetinio suėmimo požymiai.
Stambioji motorika
- Kūdikis jau gali trumpam pats pasėdėti, nors dar svyruoja į priekį ar į šoną – tai normalu. Kojos būna plačiau išskėstos, kartais remiasi į pirštus, kad išlaikytų pusiausvyrą.
- Galvos kontrolė yra gera – jis stabiliai laiko galvą visose padėtyse ir judina ją reaguodamas į regos ar pusiausvyros dirgiklius.
- Tarp 6–7 mėnesių pradeda formuotis krūtininė stuburo linkis (kifozė), kai kūdikis sėdi, šliaužia ar stovi keturiomis. Šių etapų skubinti nereikia.
- Judesiai tampa įvairesni, gerėja atramos ir pusiausvyros įgūdžiai.
Kalbinė raida
- Kūdikis reaguoja į savo vardą ir pradeda atpažinti dažnai girdimus žodžius (pvz., „ne“, „ateik“).
- Mėgdžioja garsus – guguoja, taria skiemenis („ba“, „da“, „ga“).
- Balsas tampa emocingesnis – kartais garsiai „šaukia“ norėdamas atkreipti dėmesį, kartais žaismingai burbuliuoja.
- Labai domina garsą skleidžiantys ar spalvas keičiantys žaislai.
- Gali atsirasti atsiskyrimo nerimas – net trumpam dingus mamai kūdikis gali pradėti verkti.
Pažintinė (kognityvinė) raida
- Pradeda suprasti ryšį tarp veiksmo ir pasekmės (pvz., numeta žaislą ir laukia, kad jį pakelsite).
- Tyrinėja daiktus iš įvairių kampų, perkelia juos iš rankos į ranką, apžiūri, daužo, krato.
- Pastebimi sąmoningesni bandymai pasiekti daiktus ir reaguoti į naujus objektus ar garsus.
Emocinė raida
- Džiaugiasi matydamas pažįstamus žmones, bet gali jaustis nedrąsiai prie nepažįstamų.
- Reaguoja į aplinkinių emocijas – gali nusišypsoti, jei su juo kalbama švelniai ir su šypsena.
- Mėgsta fizinį kontaktą – apkabinimus, buvimą ant rankų, aktyviai siekia dėmesio.
- Vis labiau domisi žmonėmis, kartais net labiau nei daiktais.
Kaip kalbėtis su kūdikiu
Atsakykite į kūdikio skleidžiamus garsus – mėgdžiokite juos, o vėliau po truputį pakeiskite tikrais žodžiais.
Dainuokite paprastas, melodingas daineles ir skatinkite kūdikį „prisijungti“. Ypač tinka dainelės su gyvūnų ar kitų garsų mėgdžiojimu.
Dainuodami galite rodyti žaislus, paveikslėlius ar net gyvūnus, jei turite.
Skaitykite knygeles – net trumpas skaitymas padeda formuotis būsimiems skaitymo įgūdžiams.
Santykiai ir partnerystė
Vieno tyrimo metu viena porų grupė mokėsi spręsti konfliktus, o kita – stiprinti tarpusavio ryšį. Paaiškėjo, kad geresnius santykius turėjo tie, kurie daugiausia dėmesio skyrė ryšiui.
Kai tarp partnerių nėra artumo, net nedidelis konfliktas gali greitai išaugti, o santykiai pradeda silpnėti.
Tačiau ryšio kūrimui nereikia sudėtingų dalykų. Svarbiausia – paprasti kasdieniai gestai:
- išklausyti vienas kitą,
- parodyti dėmesį (pvz., pasiūlyti arbatos),
- padėkoti už smulkmenas,
- apsikabinti ar pabūčiuoti,
- padėti telefonus į šalį ir skirti laiko vienas kitam.
Net trumpas ramus laikas kartu, kai kūdikis miega, gali stiprinti santykius.
Svarbiausia ne tai, kiek laiko praleidžiate kartu, o ar iš tiesų pastebite vienas kitą kasdienybėje.
Artumas skatina raidą
Kūdikio judėjimo raida yra glaudžiai susijusi su santykiu su tėvais. Prieš pradėdamas judėti, jis ieško saugumo per prisilietimą, kvapą, balsą ir artumą.
Kai jaučiasi saugus, jis drąsiai tyrinėja savo kūną ir aplinką. Todėl pirmieji „pratimai“ yra paprasti: laikymas, apkabinimai ir buvimas kartu.
Žaislai ir aplinka
Galite pasigaminti, rasti buityje arba įsigyti plokščių žaislų, kurie padėtų kūdikiui dažniau naudoti nykštį ir ištiesti pirštus. Tam tinka įvairūs dangteliai, kartonas ar panašios medžiagos.
Taip pat dažniau šaukite kūdikį vardu – šiame amžiuje jis jau pradeda į jį reaguoti.
Nepamirškite
Padėčių įvairovė
Kūdikis vis aktyviau keičia padėtis – vartosi, sukasi, gulėdamas ant pilvo kelia dubenį.
Leiskite jam kuo daugiau laiko praleisti ant grindų, laisvai judant – taip stiprėja liemens raumenys.
Saugumas = laisvė
Saugioje aplinkoje kūdikis drąsiau tyrinėja pasaulį.
Venkite riboti jo judėjimą įvairiomis priemonėmis, tokiomis kaip gultukai, šokliukai ar vaikštynės.
Judėjimo laisvė yra būtina kūdikio raidai.
Ko kūdikiui dar nereikia?
- Nereikėtų sodinti kūdikio naudojant įvairias pagalbines priemones. Jei norite stiprinti liemens raumenis, venkite pagalvių ar specialių sėdynių – raumenys stiprėja judant, o ne būnant fiksuotoje padėtyje.
- Ropojimas, stovėjimas ar vaikščiojimas dar nėra šio amžiaus etapas. Net jei kūdikis atrodo aktyvus, šių veiksmų specialiai skatinti nereikia – natūrali raida vyksta savaime.
- Taip pat nereikėtų tempti kūdikio už rankų ar statyti jo ant kojų – tai vėlesni motorikos etapai, kuriems jis dar nepasiruošęs.
Remtis – tai saugu
Kai kūdikis pradeda remtis rankomis, tai nėra silpnumo ženklas – priešingai, tai pirmas žingsnis link savarankiško sėdėjimo. Remdamasis jis mokosi išlaikyti pusiausvyrą.
Jei kūdikiui sunkiau įsitraukti į rankų atramą, galima padėti atliekant pratimą „kėlimas per šoną į sėdimą padėtį“:
- paguldykite kūdikį ant nugaros,
- paimkite jį už rankyčių,
- viena ranka prilaikykite priešingos kojos kirkšnį,
- skatinkite kūdikį keltis per šoną, kad jis pats pradėtų judėti į sėdimą padėtį,
- artimesne ranka skatinkite atsiremti į pagrindą.
Rankos atramą galima išlaikyti iki maždaug 20 sekundžių.
Sodinti galima tada, kai…
Kūdikį galima pradėti sodinti tik tada, kai jis jau turi tam reikalingus įgūdžius:
- aktyviai vartosi nuo nugaros ant pilvo ir atgal,
- sukasi apie savo ašį,
- bando atsiremti į ištiestas rankas per alkūnes,
- kiša pėdas į burną.
Šie gebėjimai rodo, kad kūnas jau pasiruošęs stiprinti liemenį. Jei kūdikis tai daro savarankiškai, galima pradėti sėdėjimo pratimus.
Daiktų siekimas = mokymasis žaidžiant
Padėkite žaislus (ypač skleidžiančius garsą ar šviesą) šiek tiek į šoną, kad kūdikis turėtų pasistengti:
- pasukti liemenį,
- perkelti kūno svorį,
- atsiremti,
- siekti daikto.
Tokie judesiai lavina mobilumą ir padeda mokytis keisti kūno padėtį.
7 mėnuo
Smulkioji motorika
- Kūdikis jau gali abiem rankomis tvirtai laikyti buteliuką ar puodelį.
- Vis dažniau naudoja pirštus, ne tik visą delną – judesiai tampa tikslesni.
- Tyrinėja įvairiais būdais: kramto, barškina, spaudžia, muša daiktus – veiksmų įvairovė didėja.
Stambioji motorika
- Daug laiko praleidžia ant pilvo, žaisdamas ir tyrinėdamas aplinką.
- Savarankiškai keičia kūno padėtį: sukasi apie savo ašį, atsisėda, gali stabiliai sėdėti.
- Visiškai kontroliuoja galvos padėtį, nepriklausomai nuo kūno padėties.
- Apie 6–7 mėn. pradeda formuotis krūtininės stuburo dalies linkis (kifozė), kai kūdikis sėdi ar juda keturiomis. Šis linkis pilnai susiformuoja maždaug 8–9 mėn., todėl nereikia skubinti sėdėjimo ar ropojimo.
- Judesiai tampa sudėtingesni ir labiau koordinuoti.
Kalbinė raida
- Kūdikio garsų pasaulis plečiasi – jis kartoja skiemenis, pvz., „ba-ba“, „ma-ma“ (dar be aiškios reikšmės).
- Mėgsta, kai su juo kalbama ar dainuojama, bando mėgdžioti intonaciją ir balsą.
- Reaguoja į savo vardą – gali sustoti, pažvelgti ar nusišypsoti.
- Išreiškia norus įvairiais garsais: čiauškėjimu, murmėjimu.
- Pradeda ieškoti daiktų, kurių nemato (atsiranda supratimas, kad jie vis dar egzistuoja).
Pažintinė (kognityvinė) raida
- Pradeda įsiminti vietas ir daiktus, suprasti jų paskirtį.
- Mėgsta pasikartojančius žaidimus, pvz., „ku-kū“.
- Tyrinėja priežasties ir pasekmės ryšį – mėto, barškina, stebi, kas nutinka.
- Veiksmai tampa tikslingesni – siekia konkretaus tikslo (pvz., pasiekti tolimesnį daiktą, apsiversti, prišliaužti).
Emocinė raida
- Aiškiai atpažįsta artimus žmones ir skiria juos nuo svetimų.
- Į nepažįstamus gali reaguoti emocingai – su nuostaba, baime ar nerimu.
- Vis labiau nori būti su suaugusiuoju, džiaugiasi bendravimu ir buvimu kartu.
- Mokosi reikšti emocijas: garsiai juokiasi, gali parodyti nepasitenkinimą, jei kažkas nepatinka.
Kaip kalbėtis su kūdikiu
Naudokite kuo daugiau įvairių žodžių – ne tik „linksmas“ ar „liūdnas“, bet ir „susidomėjęs“, „nusivylęs“, „susijaudinęs“ ir pan.
Emocijas rodykite ne tik žodžiais, bet ir veido išraiška, balsu, kūno kalba.
Svarbu kalbėti taip, kad emocija būtų atskirta nuo vaiko asmens: sakyti „tu atrodai piktas“, o ne „tu esi piktas“.
Aiškiai įvardykite priežastis – taip kūdikis mokosi suprasti emocijas.
Kartokite artimųjų vardus: mama, tėtis, sesė, brolis, seneliai ir kt.
Kartokite juos tiek susitikdami, tiek žiūrėdami nuotraukas.
Santykiai ir partnerystė
Frazė „jis nori, o aš – ne“ dažnai pasitaiko porose, kurios augina mažus vaikus. Nėštumas, gimdymas ir laikotarpis po jo moteriai yra didžiulis fizinis ir emocinis pokytis. Kūnui reikia laiko atsigauti, gali atsirasti įvairių sunkumų ar diskomforto, o nuolatinis artumas su kūdikiu (pvz., žindymas) kartais sumažina norą intymumui.
Tai natūralus procesas, kuriam reikia laiko. Šiuo laikotarpiu svarbiausia – švelnumas, artumas ir buvimas kartu. Kai kurioms poroms tai nauja patirtis, reikalaujanti kantrybės, pasitikėjimo, atvirumo ir kūrybiškumo.
Svarbi mintis: po kūdikio gimimo ryšys tarp partnerių labiau remiasi emociniu artumu nei fizine aistra.
Artumas skatina raidą
Kūdikio motorinė raida ir santykis su juo yra glaudžiai susiję. Prieš pradėdamas judėti, kūdikis pirmiausia ieško saugumo: prisilietimo, kvapo, balso – artumo.
Kai jaučiasi saugus, jis drąsiai tyrinėja savo kūną ir aplinką. Todėl pirmieji „pratimai“ yra paprasti – laikymas ant rankų, apkabinimai, buvimas šalia.
Žaislai ir aplinka
Žaiskite slėpynių tipo žaidimus – tai skatina socialinį bendravimą ir kūdikio aktyvumą. Skatinkite domėtis žaislų dėže – parodykite, kad galima išimti ir tyrinėti joje esančius daiktus. Lavinkite gebėjimą laikyti po vieną daiktą kiekvienoje rankoje.
Nepamirškite
Padėčių įvairovė
Kūdikis vis dažniau keičia kūno padėtį – guli ant pilvo, ant nugaros, sėdi, sukasi. Svarbu suteikti jam galimybę laisvai judėti (pvz., ant grindų), kad galėtų tyrinėti.
Jei jau bando šliaužti ar judėti, leiskite tai daryti – nestabdykite, bet būkite šalia, palaikykite žvilgsniu ir balsu.
Būkite šalia, bet netrukdykite
Leiskite kūdikiui bandyti, klysti ir atrasti savo kūną. Judėjimo raida vyksta bangomis – kartais drąsiau, kartais atsargiau.
Jūsų buvimas šalia suteikia saugumo jausmą, kuris leidžia vaikui pasitikėti savimi ir laisvai tyrinėti pasaulį.
Ko kūdikiui dar nereikia?
- Kiekvienas kūdikis vystosi savo tempu, todėl nereikia skubinti dalykų. Per anksti taikomos praktikos gali trukdyti natūraliai raidai, apkrauti kūną ir neleisti susiformuoti taisyklingiems judesiams.
- Nenaudokite vaikštynių ar šokliukų.
Jie gali formuoti netaisyklingą laikyseną, blogą kojų atramą ir stabdyti natūralius vystymosi etapus, tokius kaip šliaužimas ar ropojimas. - Neskubinkite stovėjimo ar ropojimo.
Nors kai kurie ~7 mėn. kūdikiai jau bando stotis, jų kūnas dar ne visada pasiruošęs. Šiame etape svarbiausia – judėjimas horizontaliai (šliaužimas, vartymasis), o ne vertikali padėtis. - Per daug žaislų – ne geriau.
Perteklinė stimuliacija blaško dėmesį ir gali trukdyti judesių vystymuisi. Geriau keli įdomūs, judėti skatinantys objektai (pvz., platformos, ant kurių galima užlipti, nusileisti, pasiekti).
Atsistojo – kas dabar?
Jei kūdikis pats atsistoja (pvz., lovytėje), svarbu reaguoti ramiai.
Kryžminiai judesiai (rankos–kojos) yra labai svarbūs smegenų vystymuisi ir pasiruošimui vaikščiojimui.
Per didelis džiaugsmas gali paskatinti jį dažniau stotis dėl jūsų reakcijos.
Svarbiausia – nepraleisti ropojimo ir šliaužimo etapų, nes jie stiprina raumenis, laikyseną ir koordinaciją.
8 mėnuo
Smulkioji motorika
- Domisi mažais daiktais, juos aktyviai tyrinėja.
- Atsiranda žnyplinis suėmimas – ima daiktus nykščiu ir smiliumi.
- Perkelia žaislus iš vienos rankos į kitą.
- Mėgsta mėtyti, daužyti ir stebėti, kas nutinka (priežasties–pasekmės mokymasis).
Stambioji motorika
- Labai nori judėti, pasiekti, išbandyti naujus judesius.
- Kartoja jau išmoktus judesius ir juos tobulina.
- Sėdėjimas tampa mažiau įdomus nei aktyvus judėjimas ir tyrinėjimas.
Kalbinė raida
- Reaguoja į savo vardą, klausosi, kai su juo kalbama.
- Sąmoningai kartoja skiemenis: „ba-ba“, „ma-ma“, „da-da“.
- Pradeda sieti žodžius su tuo, ką mato ar patiria – taip mokosi kalbos.
Pažintinė (kognityvinė) raida
- Tyrinėja priežasties ir pasekmės ryšius (pvz., numeta daiktą ir laukia reakcijos).
- Ilgiau sutelkia dėmesį į aplinką.
- Pradeda suprasti daiktų paskirtį (pvz., šaukštas – valgymui).
- Reaguoja į paprastas užduotis („duok“, „kur yra…?“).
Emocinė raida
- Stiprėja ryšys su artimais žmonėmis, ieško akių kontakto.
- Reaguoja į emocijas – šypsenas, balso toną.
- Gali atsirasti atsiskyrimo nerimas (nerimauja, kai mama ar tėtis išeina).
- Mėgsta bendravimą ir žaidimus (pvz., „katučių“, „slėpynes“).
Kaip kalbėtis su kūdikiu
Kalbėkite aiškiai ir taisyklingai, venkite „kūdikiškų“ iškraipytų žodžių.
Naudokite paprastus, bet taisyklingus sakinius.
Reaguokite į tai, kas vaikui įdomu, o ne laikykitės „plano“.
Kalbėkite SU vaiku (bendraukite), o ne tik vaikui. Pvz.: jei jis susidomi šunimi – kalbėkite apie šunį, jo garsus, veiksmus.
Santykiai ir partnerystė
Kasdieniai buities dalykai dažnai tampa konfliktų šaltiniu, bet problema dažniausiai ne smulkmenose.
Už jų slypi gilesni dalykai: poreikis būti išgirstam, galios pasidalijimas, kiek kiekvienas prisideda prie santykių
Svarbiausia – išgirsti vienas kitą, nes tai padeda spręsti konfliktus.
Pagrindinė mintis: ne ginčai svarbiausia, o ryšys.
Artumas skatina raidą
Kūdikio raida glaudžiai susijusi su emociniu saugumu. Prieš judėdamas kūdikis ieško: saugumo, prisilietimo, balso, kvapo.
Kai jaučiasi saugus → drąsiau tyrinėja pasaulį.
Pirmieji pratimai – tai: buvimas šalia, glėbys, apkabinimai
- Net jei kūdikis juda vis toliau – jam vis dar reikia jūsų artumo.
- Svarbu:
- būti matomam
- būti pasiekiamam
- reaguoti į kvietimą
Tai ne tik ryšys, bet ir sveikos raidos pagrindas.
Žaislai ir aplinka
Tinka knygelės su langeliais, garsais. Duokite dėžučių, indelių – kad galėtų dėti/išimti daiktus. Duokite po vieną daiktą į kiekvieną ranką → mokosi koordinacijos. Skatinkite: tyrinėti, laikyti, daužyti.
Nepamirškite
Padėčių įvairovė
Kūdikis nuolat keičia padėtis: ant pilvo, nugaros, keturiomis, bando sėsti. Leiskite laisvai judėti ant grindų – tai stiprina kūną.
Būkite šalia, bet netrukdykite
Leiskite kūdikiui bandyti, klysti ir atrasti savo kūną. Judėjimo raida vyksta bangomis – kartais drąsiau, kartais atsargiau.
Jūsų buvimas šalia suteikia saugumo jausmą, kuris leidžia vaikui pasitikėti savimi ir laisvai tyrinėti pasaulį.
Ko kūdikiui dar nereikia?
- Nenaudokite vaikštynių ar šokliukų – jie gali: skatinti netaisyklingą laikyseną, blogą kojų atramą, trukdyti natūraliems etapams (šliaužimui, ropojimui)
- Nestatykite ant kojų, jei pats dar nestovi: kūnas pats parodo, kada pasiruošęs
- Nelyginkite su kitais kūdikiais: kiekvienas vystosi savo tempu
Atsistojo, bet dar nevaikšto
Šiame etape kūdikis gali bandyti atsistoti, laikytis už baldų.
Tačiau svarbu neskubėti ir nepraleisti etapų, kurie vyksta „žemai“ – šliaužimo, ropojimo, balansavimo keturiomis.
Šie judesiai yra pagrindas vaikščiojimui.
Jei kūdikis nori stotis:
- būkite arčiau grindų
- netieskite rankų, kad keltumėte
- leiskite jam pačiam remtis, atsiklaupti, atsistoti
Neskatinkite stovėti.
Netipinis šliaužimas
Jei kūdikis juda:
- tik rankomis (kaip „vikšras“)
- arba naudoja tik vieną ranką ar koją
verta atkreipti dėmesį.
Simetriškas judėjimas svarbus ne tik raumenims, bet ir smegenų koordinacijai.
Jei kyla abejonių – pasitarkite su specialistu.
9 mėnuo
Smulkioji motorika
- Gerėja žnyplinis griebimas – daiktus ima trimis pirštais (nykščiu, rodomuoju ir didžiuoju).
- Aktyviai tyrinėja daiktus – spaudžia, perima iš vienos rankos į kitą.
- Geba laikyti šaukštą, bando pats valgyti.
- Įdeda ir išima daiktus iš dėžutės, rodo pirštu.
Stambioji motorika
- Stuburas: 9–10 mėn. pradeda formuotis juosmeninės dalies linkis (lordozė).
- Judesiai lemia stuburo vystymąsi – kūdikis pradeda stotis, žingsniuoti laikydamasis, išlaikyti pusiausvyrą.
- Juosmeninė lordozė susiformuoja apie 12–14 mėn.
- Šiame amžiuje kūdikis labai aktyvus ir judrus.
Kalbinė raida
- Reaguoja į savo vardą, atsisuka pašauktas.
- Daugėja sąmoningo bendravimo ženklų – mėgdžioja balso toną, skiemenis („ma-ma“, „ba-ba“). S
- upranta paprastus žodinius paliepimus.
- Parodo nenorą (pvz., valgant nusisuka, sučiaupia lūpas).
- Mokosi mojuoti „ate“.
- Imituoja garsus (kosulį, šnypštimą, caksėjimą).
Pažintinė (kognityvinė) raida
- Aktyviai tyrinėja aplinką judėdamas – šliaužia, ropoja, stojasi.
- Domisi priežasties ir pasekmės ryšiais – stebi, kaip daiktai juda, krenta, skleidžia garsą.
- Didėja susidomėjimas naujais, netikėtais objektais.
Emocinė raida
- Labiau atsiskiria nuo tėvų fiziškai (judėdamas), bet išlieka emocinis ryšys.
- Ieško artumo, tikrina, ar tėvai šalia.
- Gali pasirodyti pirmieji svetimumo ženklai – nerimas dėl nepažįstamų.
- Svarbus saugumo jausmas, kuris yra pagrindas savarankiškumui.
Kaip kalbėtis su kūdikiu
Reaguokite į kūdikio „klausimus“ – jis bendrauja žvilgsniu, gestais, rodymu.
Įvardykite ir apibūdinkite daiktus, kuriuos jis rodo. Svarbu kalbėti su vaiku, o ne vaikui – sekti jo dėmesį.
Galite kartoti tą pačią knygelę daug kartų – tiek, kiek jam įdomu. Nebūtina skaityti visko iš eilės – svarbu jo susidomėjimas. Skaitykite, kai jis ramus, budrus ir nori.
Santykiai ir partnerystė
Santykiai dažniausiai vystosi pagal nerašytas taisykles, tačiau išmaniosios technologijos įneša sumaišties ir nepasitenkinimo. Gimus kūdikiui namai tampa gyvesni – daugiau džiaugsmo, bet ir daugiau nuovargio, atsakomybės, įtampos. Telefonas dažnai tampa būdu atsiriboti, tačiau tai gali būti suprantama kaip:
- „nerūpi“
- „nesvarbu, ką noriu pasakyti“
- „nenori būti su manimi“
Svarbu sąmoningai naudoti išmaniuosius įrenginius, susitarti dėl taisyklių – tai padeda išvengti papildomos įtampos santykiuose.
Artumas skatina raidą
Kūdikio motorinė raida ir santykis su tėvais yra glaudžiai susiję. Prieš judėdamas kūdikis ieško:
- saugumo
- prisilietimo
- kvapo
- balso
Tik jausdamasis saugiai jis drąsiai tyrinėja aplinką. Pirmieji pratimai – glėbys, švelnūs apkabinimai, buvimas šalia.
Žaislai ir aplinka
Naudokite medinę dėlionę:
- rodykite, kaip išimti detales (lavinamas žnyplinis griebimas)
- įvardykite, ką vaikas paėmė
- padėkite sudėti atgal
Skatinkite ieškoti paslėpto daikto (po uždanga).
Nepamirškite
Padėčių įvairovė
Kūdikis gali:
- ropoti
- stotis įsikibęs
- atsisėsti iš keturpėsčios padėties
Tai rodo, kad jis vis drąsiau tyrinėja aplinką. Neskubėkite padėti – svarbiau jūsų buvimas šalia nei koregavimas. Koreguoti tik jei būtina (pvz., esant asimetrijai).
Būkite šalia, bet netrukdykite
Leiskite kūdikiui bandyti, klysti ir atrasti savo kūną. Judėjimo raida vyksta bangomis – kartais drąsiau, kartais atsargiau.
Jūsų buvimas šalia suteikia saugumo jausmą, kuris leidžia vaikui pasitikėti savimi ir laisvai tyrinėti pasaulį.
Ko kūdikiui dar nereikia?
- Nenaudokite stumdukų ir vaikštynių – nors atrodo, kad padeda, jie iškreipia judėjimo mechaniką, apkrauna stuburą ir trukdo formuotis pusiausvyrai. Vaikas turi pats atrasti kūno kontrolę ir atramą.
- Nestatykite ant kojų, jei pats dar nesistoja. Kūdikis vystosi savo tempu – kai pasiruošia, tada ir stojasi. Per anksti statant gali įsitempti nugara, sutrikti dubens padėtis, būti praleisti svarbūs etapai (pvz., ropojimas).
- Neskatinkite vaikščioti vedžiojant už rankų. Jei vaikas dar nestovi stabiliai, tai daro daugiau žalos nei naudos. Svarbu, kad pirmieji žingsniai kiltų iš jo paties noro.
- Nesikiškite į bandymus. Šiame amžiuje kūdikis daug eksperimentuoja – šliaužia, ropoja, stojasi, krenta. Leiskite jam tyrinėti, nepulkit padėti. Stiprybė auga per patirtį, o jūsų buvimas šalia svarbiau nei nuolatinė pagalba.
Atramos taškai – mokymasis stovėti
Tai stiprina kūno pajautimą ir koordinaciją. Stodamasis kūdikis remiasi į: baldus, tėvų koją, kitus daiktus.
Svarbu leisti jausti atramą per: delnus, pėdas, liemenį.
Ribos – ne tik apie draudimus, bet ir apie saugumą
- Kurkite saugią aplinką tyrinėjimui.
- Kūdikis pradeda rodyti, kas patinka, o kas ne.
- Pirmieji „ne“ – tai ne maištas, o savęs formavimas. Reaguokite su pagarba.
Neimkite daikto – pakvieskite pasidalinti
- Kai kūdikis laiko daiktą, neskubėkite jo paimti.
- Geriau ištieskite ranką ir paklauskite: „Ar nori man duoti?“
- Tai moko ne tik socialinio kontakto, bet ir savanoriško dalijimosi.
10 mėnuo
Smulkioji motorika
- Atsiranda pincetinis griebimas: daiktus ima nykščiu ir smiliumi. Gali paimti net labai smulkius daiktus, tvirtai juos laikyti, perimti iš vienos rankos į kitą.
- Sukrauna žiedus, stato bokštą, varto knygeles.
- Pirštukų judesiai vis tikslesni. Deda mažesnius daiktus į didesnius, domisi buitiniais rakandais.
Stambioji motorika
- Stuburas: 9–10 mėn. pradeda formuotis juosmeninės dalies linkis – lordozė.
- Stuburo vystymąsi lemia judėjimas – stojimasis, žingsniavimas, pusiausvyros laikymas.
- Judesiai: sėdasi iš įvairių padėčių, bando atsistoti remdamasis į stabilų daiktą, trumpai pastovi.
- Laikydamasis viena ranka gali atlikti kitą veiklą.
Kalbinė raida
- Mėgdžioja kitų elgesį.
- Ieško paslėptų daiktų.
- Gugavimas panašėja į kalbėjimą – garsai artėja prie pirmųjų žodžių.
- Atidžiai klausosi pokalbių, gali vykdyti paprastus paliepimus.
- Parodo, kur yra tėtis, mama ar kūno dalis.
Pažintinė (kognityvinė) raida
- Gali pasiekti tikslą naudodamas naujus judėjimo būdus (pvz., ropodamas).
- Vis aktyviau tyrinėja aplinką – mokosi veikdamas.
Emocinė raida
- Didesnis savarankiškumas tyrinėjant, tačiau vis dar ieško jūsų pritarimo žvilgsniu, garsu, kūnu.
- Artumas ir emocinis ryšys – saugumo pagrindas, leidžiantis drąsiai judėti.
- Supranta pagyrimus, gali susigėsti.
Kaip kalbėtis su kūdikiu
Leiskite pajusti kalbos ritmą ir melodiją – deklamuokite eilėraščius, dainuokite lopšines, skaitykite trumpas pasakas. Kartojimas padeda įsiminti. Sieti žodžius su gestais: pamojuoti „ate“, parodyti „didelis“, „nėra“, apkabinus sakyti „myliu“. Mokykite kūno dalių pavadinimų – rodant pirštu į save, lėlę ar kitą žmogų.
Santykiai ir partnerystė
Manoma, kad kas penkta mama Lietuvoje gali sirgti pogimdyvine depresija, o kitų šalių tyrimai rodo, kad ją patiria ir kas dešimtas tėtis.
Tėčiai dažniau mažiau kalba apie savo emocinę savijautą, todėl depresija gali pasireikšti per atsitraukimą, priklausomybes ar apatiją.
Poroje svarbu kalbėtis ir dalintis jausmais be vertinimo ar kaltinimo. Partneriai gali palaikyti vienas kitą, tačiau svarbu nebijoti kreiptis pagalbos į specialistus.
Artumas skatina raidą
Kūdikio motorinė raida ir santykis su juo yra susiję.
Prieš judėdamas kūdikis ieško saugumo: prisilietimo, kvapo, balso.
Jaustdamasis saugiai jis drąsiau tyrinėja kūną ir aplinką.
Pirmieji pratimai – buvimas kartu, glėbys, švelnus kontaktas.
Žaislai ir aplinka
Kasdien rodyti ir įvardyti daiktus namuose (pvz., laikrodis, lempa, varpelis).
Skatinti spausti, rodyti vienu pirštu (rodomuoju).
Nepamirškite
Padėčių įvairovė
Kūdikis vis dažniau keičia padėtis: iš sėdimos pereina į keturpėsčią, ropoja, stojasi.
Svarbu sudaryti sąlygas laisvai judėti ir pačiam keisti padėtį.
Ropojimas tebūnie prioritetas
Net jei kūdikis jau stovi, ropojimas šiame etape išlieka svarbus.
Rekomenduojama sudaryti aplinką, kurioje kūdikis kuo ilgiau ropotų (apie 2–3 mėn.).
Tai svarbu laikysenai, koordinacijai ir pasiruošimui vaikščioti.
Būkite šalia, bet netrukdykite
Leiskite kūdikiui bandyti, klysti ir atrasti savo kūną. Judėjimo raida vyksta bangomis – kartais drąsiau, kartais atsargiau.
Jūsų buvimas šalia suteikia saugumo jausmą, kuris leidžia vaikui pasitikėti savimi ir laisvai tyrinėti pasaulį.
Ko kūdikiui dar nereikia?
- Nestatyti ir nevedžioti už rankos, jei dar neropoja ar pats nestovi.
- Per anksti – gali praleisti svarbius etapus (pvz., ropojimą), didelė apkrova liemeniui ir klubams.
- Neleisti ilgai sėdėti „W“ poza (kojos į šonus). Jei dažnai taip sėdi – pasiūlyti kitą padėtį. Gali turėti įtakos klubams ir kojų formavimuisi.
- Per dažnai nekeisti padėties už kūdikį. Geriau skatinti natūralų, savarankišką perėjimą.
- Nešokdinti. Tai didelis krūvis stuburui.
Kliūčių ruožas
Namie kurti paprastą kliūčių aplinką (pagalvės, daiktai).
Skatinti: perlįsti, pastumti, patraukti, pakelti.
Tai stiprina raumenis, gerina ropojimą ir pasitikėjimą savimi.
Svarbiausia – kūdikis daro pats, jūs esate šalia.
Judėjimas – tai pasitikėjimas savimi
- Reaguojant į kūdikio emocijas ir pastangas, jis jaučiasi saugus.
- Judėjimas tampa ne tik fiziniu, bet ir emociniu augimu.
11 mėnuo
Smulkioji motorika
- Lavėja pincetinis griebimas – ima smulkius daiktus nykščiu ir smiliumi
- Laiko po daiktą kiekvienoje rankoje, manipuliuoja
- Dėlioja, deda į dėžutes, bando derinti formas
- Eksperimentuoja rankomis: atidaro, uždaro, suka, traukia
Stambioji motorika
- Gerai valdo kūną, keičia padėtis
- Ropoja
- Gali pats pasiekti norimus daiktus
Kalbinė raida
- Mojuoja („ate ate“), taria paprastus garsus („mamama“, „tetete“)
- Supranta dažnai girdimus žodžius („duok“, „ne“, „ateik“)
- Atpažįsta daug daiktų, gali juos parodyti
Pažintinė (kognityvinė) raida
- Supranta paprastas priežasties–pasekmės grandines
- Ieško paslėptų daiktų (supranta, kad jie niekur nedingo)
- Mėgsta kartoti tą patį veiksmą daug kartų
Emocinė raida
- Rodo daugiau emocijų (džiaugsmą, nusivylimą, susidomėjimą)
- Stiprus ryšys su artimaisiais – tikrina, ar jie šalia
- Mėgsta paprastus žaidimus su suaugusiais („ku kū“, „duok rankytę“)
Kaip kalbėtis su kūdikiu
Įvardyti jausmus ir veiksmus
• Komentuoti, ką daro vaikas („laiko knygelę“, „verčia puslapį“)
• Stebėti reakciją ir prisitaikyti
• Kartoti tai, kas vaikui patinka
Santykiai ir partnerystė
Gimus kūdikiui santykiai keičiasi – reikia sąmoningų pastangų juos palaikyti
• Kasdienybėje svarbios mažos tradicijos (pvz., kava kartu, pokalbiai be telefonų)
• Laikas dviese padeda išlaikyti ryšį
• Atviras kalbėjimas apie jausmus – labai svarbus
Artumas skatina raidą
Kūdikio raida ir santykis su tėvais glaudžiai susiję
Artumas (glėbys, buvimas šalia) = pagrindas vystymuisi
Prieš judėdamas kūdikis ieško saugumo (prisilietimo, balso, kvapo)
Jausdamasis saugiai – drąsiau tyrinėja aplinką
Žaislai ir aplinka
Mokyti dėti daiktus į dėžę, mesti juos pro skylutę.
Rodyti kūno dalis (savo, lėlės, tėvų).
Klausytis muzikos ir judėti kartu.
Skatinti tyrinėti:
– liesti skirtingas tekstūras
– dėti smulkius daiktus į angas
Tai stiprina koordinaciją ir judesių tikslumą
Nepamirškite
Judėjimas – tai ne lenktynės
Kiekvienas kūdikis vystosi savo tempu
Neskubinti vaikščioti – leisti vystytis natūraliai
Vienas gali jau stovėti, kitas dar ropoti – tai normalu
Ropojimas labai svarbus (koordinacijai, raumenims)
Būkite šalia, bet netrukdykite
Leiskite kūdikiui bandyti, klysti ir atrasti savo kūną. Judėjimo raida vyksta bangomis – kartais drąsiau, kartais atsargiau.
Jūsų buvimas šalia suteikia saugumo jausmą, kuris leidžia vaikui pasitikėti savimi ir laisvai tyrinėti pasaulį.
Ko kūdikiui dar nereikia?
- Nemokyti vaikščioti laikant už abiejų rankų – trukdo pusiausvyrai ir savarankiškumui
- Neskubinti – geriau sudaryti aplinką mokytis pačiam (pvz., eiti palei baldus)
- Neversti stovėti, jei pats dar nestovi – kūnas dar nepasiruošęs
- Nenaudoti vaikštynių, šokliukų ar stumdukų
- Leisti kuo ilgiau ropoti – tai svarbu raidai
- Leisti judėti savo tempu, be specialių „pagreitintojų“
- Jei vis dar nebando ropoti ar stotis – gali reikėti specialistų įvertinimo
Visos emocijos svarbios
~11 mėn. kūdikis aiškiau rodo emocijas (džiaugsmas, pyktis, nerimas).
Gali nerimauti atsiskyrus nuo tėvų.
Verkimas ar šaukimas – ne manipuliacija, o ryšio poreikis.
Reaguojant į vaiką formuojasi saugumo jausmas.
Judėjimas – tai pasitikėjimas savimi
- Reaguojant į kūdikio emocijas ir pastangas, jis jaučiasi saugus.
- Judėjimas tampa ne tik fiziniu, bet ir emociniu augimu.
12 mėnuo
Smulkioji motorika
- Pincetinis griebimas leidžia imti labai smulkius daiktus
- Gali versti knygelių lapus, žaisti su mažais žaislais
- Valgo rankomis
- Tai jau žingsniai į savarankiškumą
Stambioji motorika
- Pagrindas – dar ropojimas, bet vis dažniau bando eiti
- Eina prisilaikydamas už baldų
- Gali pritūpti ir atsistoti
- Kai kurie jau žengia pirmus savarankiškus žingsnius
Kalbinė raida
- Sąmoningai sako „mama“, „tėtė“
- Savo kalba įvardija daiktus ar veiksmus
- Mėgdžioja garsus (ypač gyvūnų)
- Labai svarbus kalbėjimas su vaiku ir kartojimas
Pažintinė (kognityvinė) raida
- Gali įvykdyti 2 veiksmų prašymą
- Supranta daiktų paskirtį (šaukštas, šukos ir pan.)
- Pradeda simbolinį žaidimą („maitina“, „skambina“)
- Supranta, kad daiktai egzistuoja net jų nematant
Emocinė raida
- Ieško artumo (apkabinimų, kontakto)
- Dažnos nuotaikų kaitos
- Gali prieštarauti („nenori“)
- Pradeda sakyti „ne“
- Svarbu reaguoti ramiai ir su kantrybe
Kaip kalbėtis su kūdikiu
Kartoti vaiko tariamus garsus kaip žodžius
• Rodyti, ką tas žodis reiškia (daiktą ar veiksmą)
• Skatinti pakartoti
• Kreiptis vardu žaidžiant, bet ne draudžiant
• Turėti aiškias ir nuoseklias ribas
Santykiai ir partnerystė
Po kūdikio gimimo santykiai dažnai pasikeičia
• Gali atsirasti nuoskaudų („aš daugiau darau“, „man sunkiau“)
• Svarbu kalbėtis be kaltinimų
• Pripažinti, kad abiem sunku – tai ne silpnumas
• Klausytis vienas kito net jei sprendimo dar nėra
Didelė klaida – varžytis, kas daugiau pavargo
Artumas skatina raidą
Kūdikis pirmiausia ieško saugumo (prisilietimo, balso, kvapo)
- Tik jausdamasis saugiai pradeda tyrinėti aplinką
- Artumas = pagrindas visai raidai
Žaislai ir aplinka
Duokite skirtingų dėžučių, indelių – mėgsta dėti/išimti.
Statykite bokštą → leiskite nugriauti.
Tinka peršviečiami indai – mato, kas vyksta.
Duokite mažus daiktus paimti pirštais. Prašykite paduoti konkretų daiktą. Tai lavina:
- dėmesį
- kalbos supratimą
- smulkiąją motoriką
Nepamirškite
Judėjimas – tai ne lenktynės
Leiskite ropoti, klauptis, stotis, žingsniuoti.
Įvairovė lavina koordinaciją ir kūno suvokimą.
Būkite šalia, bet netrukdykite
Leiskite kūdikiui bandyti, klysti ir atrasti savo kūną. Judėjimo raida vyksta bangomis – kartais drąsiau, kartais atsargiau.
Jūsų buvimas šalia suteikia saugumo jausmą, kuris leidžia vaikui pasitikėti savimi ir laisvai tyrinėti pasaulį.
Ryšys su tėvais yra pagrindas visai vaiko raidai. Tėvai yra tarsi saugumo „bazė“, iš kurios vaikas drąsiai pradeda tyrinėti pasaulį.
Buvimas šalia, reagavimas į vaiko emocijas, palaikymas ir ramus stebėjimas leidžia jam jaustis saugiai. Tada jis nebijo bandyti, suklysti ir bandyti dar kartą – o tai yra svarbiausia mokymosi dalis.
Ko kūdikiui dar nereikia?
- Nereikėtų vedžioti kūdikio laikant už rankų, jei jis pats dar neina ar neprašo pagalbos. Toks vedžiojimas gali apkrauti jo liemenį ir dubenį, o kartu formuoti netaisyklingą laikyseną.
- Taip pat nereikia skubinti žingsniavimo. Jei vaikas dar nepasiruošęs arba patiria staigų nukritimą, jis gali išsigąsti, ir tada natūraliai sumažėja noras bandyti pirmuosius žingsnius. Dėl to svarbiausia yra kantrybė – leisti vaikui judėti savo tempu.
Savarankiškumas kasdienybėje
Labai svarbu leisti vaikui kuo daugiau daryti pačiam. Tai gali būti bandymai valgyti, laikyti šaukštą, pasiimti žaislą ar net rinktis drabužius.
Nors tai dažnai būna netvarkinga ar lėta, būtent taip formuojasi pasitikėjimas savimi ir noras veikti savarankiškai. Kuo daugiau vaikas gali išbandyti pats, tuo drąsiau jis jaučiasi.
Dar nevaikšto?
- Jeigu kūdikis dar nepradėjo vaikščioti, nereikia iš karto nerimauti. Iki maždaug 18 mėnesių amžiaus tai vis dar laikoma normos ribose.
- Svarbiausia – stebėti bendrą raidą, o ne vien tik žingsniavimą. Jei vaikas juda, ropoja, bando stotis, tai rodo, kad vystymasis vyksta.
- Jeigu vaikas vaikšto tik laikydamasis už rankų ir nenori jų paleisti, svarbu jo neįpratinti prie nuolatinės atramos.
- Geriau kartais laikyti tik už vienos rankos, leisti jam įsikibti į baldus arba sudominti žaislu priekyje, kad pats bandytų judėti. Iš pradžių jis gali sustoti, nusileisti ant keturių ar net atsisakyti – tai normalu. Svarbiausia nenustoti skatinti bandyti.
- Dažnai laikymasis už rankų būna ne dėl to, kad vaikas negali eiti, o dėl to, kad taip jis jaučiasi drąsiau.