Primaitinimo pradžia daugeliui tėvų yra jaudinantis ir kartu šiek tiek nerimą keliantis etapas. Atrodo, kad dar visai neseniai kūdikis maitinosi tik pienu, o dabar jau metas pažinti naujus skonius, tekstūras ir valgymo įpročius. Tai svarbus žingsnis vaiko raidoje, tačiau jis neturi būti skubus ar nuolat lydimas susierzinimo. Primaitinimas – ne lenktynės, o ramus, smalsus pažinimo procesas.
Dažniausiai primaitinti rekomenduojama pradėti apie šeštą mėnesį (kai kuriais atvejais tarp ketvirto ir šešto), kai kūdikis jau gali sėdėti su atrama, geriau kontroliuoja galvos judesius ir domisi maistu. Tokios rekomendacijos yra todėl, kad natūraliai augančiam kūdikiui padidėja maistinių medžiagų poreikis ir vien pieno jam gali jau nebeužtekti. Jei mažylis stebi, ką valgote, tiesia rankas link lėkštės ar bando „ragauti“ akimis, tai gali būti ženklas, kad jis pasiruošęs. Svarbu prisiminti, kad iki vienerių metų pagrindinis maistas vis dar išlieka pienas, o kietas maistas yra tik papildymas ir pažintis.
Pradžia neturi būti sudėtinga. Pakanka vieno paprasto produkto ir nedidelio kiekio. Švelnios konsistencijos daržovės ar kruopos – puikus startas. Svarbiausia stebėti kūdikio reakciją ir neskubėti siūlyti daug skirtingų skonių vienu metu. Lėtai įvedami nauji produktai leidžia lengviau pastebėti, kaip organizmas juos toleruoja, ar nėra alergijų.
Ne mažiau svarbi ir atmosfera. Primaitinimas turėtų būti ramus, be spaudimo ar skubėjimo. Jei kūdikis nenori valgyti, nusisuka ar suspaudžia lūpas, verta gerbti jo signalus. Valgymas neturi tapti kova. Kuo daugiau kantrybės ir žaidimo elementų, tuo malonesnė patirtis tiek vaikui, tiek tėvams. Kartais mažyliui reikia kelių ar net keliolikos bandymų, kol jis priima naują skonį – tai visiškai normalu.
Leisti vaikui tyrinėti maistą rankomis, liesti, tepliotis taip pat yra proceso dalis. Nors tai gali reikšti daugiau netvarkos, būtent taip kūdikis mokosi. Per pojūčius jis pažįsta pasaulį. Šiek tiek išsitepę drabužiai ar stalas – nedidelė kaina už natūralų smalsumą ir savarankiškumo ugdymą.
Tėvams šiame etape svarbu nepamiršti ir savęs. Socialiniuose tinkluose ar forumuose galima rasti daugybę „tobulų“ lėkščių ir patarimų, kurie kartais sukelia bereikalingą spaudimą. Tačiau kiekviena šeima turi savo tempą. Nebūtina gaminti sudėtingų patiekalų ar laikytis griežtų taisyklių. Paprastumas dažnai yra geriausias sprendimas.
Primaitinimo pradžia – tai ne tik apie maistą. Tai apie bendrą laiką prie stalo, pirmuosius savarankiškus bandymus, juokingas grimasas ragaujant naujus skonius. Tai etapas, kupinas atradimų ir mažų pergalių. Su švelnumu, kantrybe ir pasitikėjimu savimi jis gali tapti malonia, o ne stresą keliančia patirtimi visai šeimai.
