Žindymas dažnai pristatomas kaip natūralus ir paprastas procesas, tačiau realybėje daugelis mamų susiduria su iššūkiais, apie kuriuos iš anksto retai kalbama. Kai kas nepavyksta iš pirmo karto, gali atsirasti nusivylimas ar abejonės savimi. Vis dėlto svarbu žinoti, kad dauguma žindymo sunkumų yra laikini ir išsprendžiami. Laiku pastebėtos problemos ir tinkama pagalba gali padėti išlaikyti žindymą sklandų ir malonų tiek mamai, tiek kūdikiui.
Viena dažniausių kliūčių – netaisyklingas kūdikio apžiojimas. Jei mažylis apžioja tik spenelį, o ne didesnę areolės dalį, žindymas gali būti skausmingas, atsirasti įtrūkimų ar net žaizdelių. Be to, kūdikis tuomet efektyviai neištuština krūties, todėl gali mažėti pieno gamyba. Šią problemą dažniausiai padeda išspręsti tinkama poza ir žindymo technika. Kartais pakanka kelių patarimų, išsamaus video ar žindymo konsultantės pagalbos, kad situacija ženkliai pagerėtų.
Kita dažna problema – skausmas. Nors pirmomis dienomis jautrumas gali būti normalus (tam rekomenduojame naudoti spec. lanolino pagrindo tepaliukus), stiprus ar ilgai trunkantis skausmas nėra normali žindymo dalis. Skausmas dažnai signalizuoja apie netaisyklingą apžiojimą, per retą žindymą ar užsistovėjusį pieną. Jei mama nuolat kenčia, ji natūraliai ima vengti žindymo, o tai dar labiau apsunkina situaciją. Todėl svarbu neignoruoti diskomforto ir ieškoti priežasties.
Neretai pasitaiko ir pieno sąstovis ar uždegimas. Kai krūtys pilnos, kietos, atsiranda skausmingų vietų ar pakyla temperatūra, tai gali būti ženklas, kad pienas užsistovi ir beprasidedąs uždegimas, dar kitaip vadinamas mastitu. Taip nutinka, jei kūdikis neištuština krūties, maitinimai praleidžiami arba dėvimi per ankšti drabužiai. Tokiais atvejais padeda dažnesnis žindymas, švelnus krūtų masažas ar šiltas dušas lengvesniam pieno atleidimui. Negydomas uždegimas gali peraugti į mastitą, todėl svarbu reaguoti greitai.
Dar viena dažnai pasitaikanti baimė – „per mažai pieno“. Daugelis mamų abejoja, ar jų pieno pakanka, ypač kai kūdikis dažnai prašo krūties ar vakarais tampa neramus. Tačiau dažnas žindymas dažnai reiškia augimo šuolius ar natūralų artumo poreikį, o ne pieno trūkumą. Tikras pieno stygius pasitaiko rečiau, nei manoma. Dažniausiai problema slypi ne gamyboje, o pasitikėjime savimi ar neteisingoje informacijoje.
Moters krūtų anatomija taip pat gali turėti įtakos žindymo sėkmei. Įtraukti ar plokšti speneliai – viena dažnesnių priežasčių, dėl kurių mamos iš anksto nerimauja, ar pavyks žindyti. Tačiau gera žinia ta, kad daugeliu atvejų žindyti vis tiek įmanoma – tiesiog kartais reikia daugiau kantrybės ir kelių papildomų priemonių. Taisyklingai apžiojęs, kūdikis į burną paima didelę areolės dalį, o spenelis tik padeda nukreipti pieną. Todėl net jei spenelis plokštesnis ar įtrauktas, žindymas vis tiek gali būti sėkmingas.
Žindymui gali trukdyti ir emociniai veiksniai. Nuovargis, stresas, miego trūkumas ar spaudimas „viską daryti tobulai“ gali paveikti pieno tekėjimą. Žindymas glaudžiai susijęs su hormonais, todėl mamos savijauta turi didelę reikšmę. Kai moteris jaučiasi įsitempusi ar vieniša, procesas tampa sunkesnis. Palaikymas, poilsis ir pagalba buityje kartais padeda ne mažiau nei techniniai patarimai.
Kartais iššūkių kyla ir dėl paties kūdikio. Liežuvio pasaitėlis, silpnas čiulpimo refleksas ar neišnešiotumas gali apsunkinti efektyvų žindymą. Tokiais atvejais svarbu bendradarbiauti su sveikatos priežiūros specialistais ir ieškoti individualių sprendimų. Net ir sudėtingesnėse situacijose dažnai įmanoma rasti būdų tęsti žindymą ar bent iš dalies maitinti mamos pienu.
Svarbiausia prisiminti, kad žindymo sunkumai nereiškia nesėkmės. Tai tiesiog etapas, kuriame reikia daugiau kantrybės ir pagalbos. Daugelį problemų galima išspręsti laiku kreipiantis į specialistus, kalbantis su kitomis mamomis ar ieškant patikimos informacijos.
Žindymas neturi būti kova. Supratimas, kad iššūkiai yra normalūs ir įveikiami, leidžia atsipalaiduoti ir labiau pasitikėti savimi. O būtent tas pasitikėjimas dažnai ir tampa svarbiausiu raktu į sėkmę.
